Sekvu la novaĵojn en Facebooko

Sekvu la novaĵojn en FAcebooko

Facebook Klubo Ruto

Klubo naujienos Facebooke

Kviečiame visas klubo naujienas sekti Facebooke

Facebook Klubas Rūta

Svečiuose pas Marių Dyglį

2012 metų gegužės 19d. klubiečiai aplankė bendramintį, esperantininką, Žagarės kunigą Marių Dyglį. Smagu ir įdomu buvo vėl susitikti po ilgo nesimatymo. Marius supažindino mus su žymiomis ir įdomiomis Žagarės vietomis, papasakojo apie savo nuveiktus darbus ir ateities planus.

Keletas nuotraukų iš viešnagės pas Marių Dyglį.

Šiauliečiai dalyvavo 5-ojoje Lietuvos žurnalistų esperantininkų stovykloje

2012 metų gegužės 12-13 dienomis Aukštadvaryje įvyko 5-oji Lietuvos žurnalistų esperantininkų stovykla, kurioje dalyvavo esperantininkai iš Vilniaus, Kauno ir Šiaulių. Kartu su klubiečiais į stovyklą važiavo ir naujosios esperantininkės Ieva ir Inga, kurioms tai buvo pirmasis esperantiškas renginys. Po stovyklos aplankėme žymias Aukštadvario regioninio parko vietas, geologinį paminklą Velnio duobę ir Strėvos įgriovą.

Kitos foto https://picasaweb.google.com/102481566099530910818/5OjiEsperantininkuZurnalistuStovykla?authuser=0&authkey=Gv1sRgCM2mu83z4ae3tgE&feat=directlink

Nuotraukoje Šiauliečiai su vienu iš stovyklos dalyviu rašytoju Jeronimu Lauciumi.

Interviu su Margarita Zelve

2011.11.13 Artėjant Latvijos nepriklausomybės dienai Šiaulių esperantininkų klube „Rūta“ viešėjo Latvijos Esperanto asociacijos prezidentė, Rygos Stradinio universieto bibliotekos vicedirektorė Margarita Želvė. Viešnia skaitė paskaitą apie Eduardą Jaunvalką (1901-1989), žinomą esperanto kalbos pedagogą, vertėją ir vadovėlių autorių. Paskaita buvo skirta E.Jaunvalko 110-mečiui.

INTERVIU SU MARGARITA ŽELVE

Parengė

Nijolė Petraitytė

KOKIE JŲSŲ ĮSPŪDŽIAI APIE ŠIAULIUS IR LIETUVĄ?

Patys geriausi, juk latviai ir lietuviai – broliškos tautos. Šią savaitę kartu su šiauliečiais švenčiame mūsų nepriklausomybės gimtadienį.

Šiauliai – taip arti Rygos. Šiek tiek gailiuosi, kad anksčiau neišmokau lietuvių kalbos, juk mano močiutė buvo lietuvė. Taigi ketvirčiu esu lietuvaitė… Myliu jūsų šalį.

O Šiauliai kaskart vis gražėja. Džiaugiuosi bičiulišku šiauliečių kvietimu ir svajoju apie kitą vizitą.

IŠ PROFESIJOS ESATE BIBLIOTEKININKĖ, PAPASAKOKIT APIE JŪSŲ DARDĄ.

Darbuojuosi Rygos StradinioUniversiteto bibliotekos direktoriaus pavaduotoja. Esu atsakinga už bibliotekos procesų automatizavimą, vedu paskatas universiteto studentams apie bibliotekos paslaugas.

KADA SUSIDOMĖJOTE TARPTAUTINE ESPERANTO KALBA?

Esperanto kalbos kursus baigiau Rygoje 1985 metais. Trarptautinės kalbos mokė iš tiesų puikus pedagogas Talis Bercis.

KADA BUVO IŠLEISTAS PIRMASIS ESPERANTO KALBOS VADOVĖLIS LATVIJOJE?

Tiek latviškas, tiek ir lietuviškas esperanto kalbos vadovėliai pasirodė pamečiui. Latvijoje – 1889-aisiais, Lietuvoje 1890-aisiais. Jų autoriai – Rūdolfs Libeks (1854-1908) ir Adomas Jakštas-Dambrauskas. Kiek žinau, mūsų knyga yra įrašyta 29-ąja tarp esperanto kalbos vadovėlių pagal leidimo metus pasaulyje.

PAPASAKOKITE KELETĄ NAUJIENŲ IŠ LATVIJOS ESPERANTININKŲ VEIKLOS.

Šiemet vasarą sėkmingai organizavome tarptautinį renginį – 47-ąsias Baltijos esperanto dienas (Baltiaj Esperanto-tagoj) Malpilyje, gamtos grožiu apdovanotame Vidzemės regione. Jo tema buvo „Folklioras per šimtmečius“. Dalyvavo 116 dalyvių iš 14 šalių. Nemažas būrys Latvijos esperantininkų dalyvavo Pasaulio esperantininkų kongrese Kopenhagoje, dabar ruošiamės keliauti į kitąmet vyksiantį kongresą Hanojuje (Vietnamas).

ŠIAULIUOSE JŪS SKAITĖTE PASKAITĄ APIE EDUARDĄ JAUNVALKĄ. KUO ĮDOMI JUMS PASIRODĖ ŠI ASMENYBĖ?

Kiekvienais metais mūsų buveinėje Rygos latvių namuose rengiame jubiliejines konferencijas, skirtas įžymiems žmonėms. Šiemet  – 110-metė E.Jaunvalko sukaktis.

E.Jaunvalkas – kurzemniekas, kilęs iš Dundagos apylinkių. Patraukė jo, žinomo pedagogo, vertėjo, darbštaus ir inteligentiško žmogaus, asmenybė. Jo veikla ypatingai įtakojo esperanto kalbos plėtrą ir tradicijas Latvijoje. Per savo gyvenimą jis parengė vadovėlį bei didelės apimties latvių –esperanto ir esperanto-latvių žodynus, iš kurių mokėsi ir tebesimoko tarptautinės kalbos gerbėjai. E.Jaunvalkas vertė ir išleido latvių poeziją ir dainas.

“Rideto 2011“

2011m. balandžio 30d. įvyko tradicinė atvelykio šventė “Rideto“.

Šių metų tema buvo skirta Danijai, nes tarptautinis esperantininkų kongresas įvyks šioje šalyje. Svečių sulaukėme iš Mažeikių, Panevėžio, N. Akmenės, Joniškio, Kuršėnų.

Šventė prasidėjo nuo apsilankymo “Žaliūkių malūne“, kur malūninko name mokinomes kaip kepama duona. Kiekvienas dalyvis galėjo išsikepti savo duonos kepalėlį. Išsikepę duonos  susipažinome su pačiu “Žaliūkių malūnu“, jo mechanizmais ir jų paskirtimi.

Vakaro dalyje, kaip visada šokome, dainavome, sprendėme užduotis apie Daniją. Svečiai iš Panevėžio  parodė savo paruoštą programėlę.

Nuotraukas galite pažiūrėti fotogalerijoje.

“Tradicia Postpaska festo “Rideto“ en Šiauliai

La printempaj amuzaj jnularaj rekontiĝoj “Rideto“ komenciĝis en lau iniciato de nia eminenta klubano Romas Kazlauskas (1947-1997). La tradicia dato de la rekontiĝo ĉiam estas la semajnfino post la pasko. Tiel okazis ankau ĉi jare, la 30-n de aprilo en grava nordlitova urbo Ŝiaûliai(Ŝeulej)

Al “Rideto 2011“ la urba E-klubo “Ruto“ invitis gastojn el apudaj regionoj, ankaû siajn anojn.

Venis samideanoj el Panevėžys, Mažeikiai, Joniškis, Akmenė, Kuršėnai kaj Ŝiaûliai mem.

La celo de la kunflugo estis kune gaje praktiki la lingvon, perfektiĝi en lingvouzo, konfirmi malnovajn kaj starigi novajn amikecojn, instigi novulojn pli kuraĝe senti sin en la samideano medio.Tial dum “Rideto 2011“ ĉiuj havis eblecon kanti E-kantojn, ludi diversajn ludojn, amuziĝi. Okazis la konkurso “Ĉu vi scias fremdan landon-Danion?“(En kopenhago somere okazos Universala Kongreso)

Kunflugantoj ekskursis en la muelejo (Žaliukiu muelejo apartenas al la urbmuzeo “Aušra“). Tie samideanoj per siaj manoj mueligis la sekalgrenojn kaj lernis baki la panon.Ĝi okazis tre bongusta.

Ne estis forgesitaj litovaj pasksimboloj- ovoj.

Multajn volonte konkursis pr la plej bela farbornamita ovo.

La tradicio pri la junspirita “Rideto“ en Ŝiauliai daûros.

 

Romualdas Rutkauskas

Šiauliuose atsiras gatvė pavadinta V. Vaitekūno vardu

Dobilo gatvės dalis nuo Žemaitės iki Papilės gatvės bus pavadinta Vincento Vaitekūno gatve. Tai nusipelnęs muziejininkas, kraštotyrininkas, esperantininkas ir ąžuolų sodintojas. Gatvę pavadinti jo vardu pasiūlė „Aušros“ muziejaus direktorius Raimondas Balza, grupė miesto Garbės piliečių ir Esperantininkų klubas. VAITEKŪNAS VINCAS. Gimė 1908 m. spalio 24 d. Šlapakių kaime (Joniškio raj. ). Mirė 1987 m. birželio 8 d. Šiauliuose. Kraštotyrininkas, muziejininkas. 1929 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. Dirbo tarnautoju Šiaulių apygardos teisme. Nuo 1928 m. laisvalaikiu bendardarbiavo Šiaulių Aušros muziejuje: vyko į ekspedicijas, tvarkė surinktus eksponatus, juos katalogavo, rašė straipsnius į Šiaulių metraštį, Gimtąjį kraštą. 1933-1940 m. buvo Šiaulių kraštotyros draugijos sekretorius. Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo Aušros muziejaus evakuacijos darbuose. Nuo 1957 m. iki mirties buvo etatinis Aušros muziejaus darbuotojas, vyr. mokslinis bendradarbis, Dailės skyriaus vedėjas. Surinko etnografinių, tautodailės eksponatų, parengė kelias ekspozicijas, bendradarbiavo miesto ir respublikinėje spaudoje. Mokėjo keletą užsienio kalbų, tame tarpe ir esperanto, buvo ekskursijų vadovas, paskaitininkas. Šiauliuose pasodino per 50 ąžuolų įžymiems žmonėms, svarbiems įvykiams atminti.

Sausio 22 d. „Laiptų“ galerijoje pristatyta knyga

Sausio 22 d. „Laiptų“ galerijoje pristatyta knyga „Filantropijos istorijos pradmenys“. Ją parengė ir sudarė  Zenonas Sabalys ir Irena Kubilienė. Leidinį apie Šiaulių krašto filantropijos tradicijas, įžymiausius miesto veikėjus, dirbusius visuomenės labui, išleido Šiaurės Lietuvos fondas.

Rideto 2008

Kovo 29 dieną įvyko tradicinė atvelykio šventė „Rideto“. Šių metų tema buvo „Nyderlandų karalystė“. Šventės dalyviai dalyvavo, svečio iš Olandijos, surengtoje viktorinoje apie šalį. Geriausiai parodę savo žinias buvo apdovanoti olandiškais suvenyrais. Vakaro metu vyko linksmiausios nuotraukos, olandiško suvenyro, gražiausių margučių konkursai. Dainavome lietuvių liaudies dainas esperantiškai, žaidėmė olandiškus žaidimus. Vakarą papuošė žymios kanklininkės Kristinos Kuprytės mini koncertas.